Straipsniai » Apželdinimas » Automatinės laistymo sistemos: purkštuvų tipai ir pritaikymo galimybės
Artėjant vasarai vis daugiau laiko praleidžiame kieme ir mėgaujamės saulės spinduliais gulėdami ant švelnios žolės. Tiesa, prižiūrėti veją yra gana sunki užduotis – reikia rūpintis tinkamu mineralų ir trąšų kiekiu, pašalinti piktžoles ir reguliariai drėkinti žemę.
Kodėl svarbu laistyti?
Laistymas yra vienas svarbiausių sveikos ir stiprios žolės faktorių. Drėgmės ji netenka pakilus oro temperatūrai, skaisčiai šviečiant saulei bei pučiant stipriam vėjui. Negavusi reikiamo kiekio vandens, veja pradeda ruduoti bei vysti. Be to, vanduo svarbus ir žolės dygimui, maistingų medžiagų pasisavinimui ir naujų audinių formavimuisi.
Pirmasis ženklas, rodantis, kad vejai trūksta vandens, yra pakitusi žolės spalva ir forma – lapeliai tampa tamsesni, o žolė pradeda raitytis. Specialistai tvirtina, kad laistymas yra būtinas tada, kai dirva išdžiūsta iki 10–15 cm gylio. Tuomet vandens reikia pilti tiek, kad permirktų maždaug 20 cm velėnos. Tiesa, vejos, ypač didesnio ploto, laistymas gali pareikalauti ne tik daug darbo, bet ir kantrybės, todėl itin dažnai jos laistymui yra įrengiamos automatinės drėkinimo sistemos.
Konkrečios vejos laistymo dažnumas priklauso nuo daugybės faktorių, pvz., žolės rūšies, metų laiko, dirvožemio ar saulės spindulių intensyvumo. Jauna žolė turi būti laistoma kur kas dažniau. Ypač – sausuoju periodu. Subrendusi veja laistoma gana retai, tačiau labai gausiai, t. y. laistant turi peršlapti visas žolę maitinantis dirvos sluoksnis. Nereikėtų pamiršti ir kitos bėdos – itin dažnai, besistengdami pasirūpinti žole, veją paprasčiausiai perlaistome, o tai nulemia įvairių ligų ir parazitų atsiradimą. Specialistai primena, kad svarbiausias laistymo tikslas yra sudrėkinti žolės šaknis, o ne jas mirkyti.
Šiandien galima rinktis iš pačių įvairiausių prietaisų, skirtų žolės laistymui ir jos drėkinimui. Tiesa, pats populiariausias pasirinkimas yra požeminės automatinės laistymo sistemos. Didžiausi šių sistemų privalumai yra tolygus viso ploto drėkinimas ir racionalus vandens paskirstymas, t. y. nei vienam vejos plotui nebus skiriama daugiau ar mažiau vandens. Tinkamai įrengtos laistymo sistemos netrukdys jūsų darbams ir neatims laisvo laiko, be to, nedarkys bendro sklypo vaizdo. Priešingai – veikianti sistema ir trykštantys vandens fontanai sukuria itin patrauklų reginį.
Purkštuvų tipai
Paprastai automatinę požeminę laistymo sistemą sudaro laistymo linijos, purkštuvai, specialūs vamzdžiai, filtrai, elektros vožtuvai ir dirvos drėgnumo nustatymo davikliai. Vieni svarbiausių minėtosios sistemos sudedamųjų dalių yra purkštuvai. Visi jie skirstomi į dvi grupes, t. y. iššokantieji purkštuvai ir neiššokantieji arba antžeminiai purkštuvai. Dažniausias klientų pasirinkimas – iššokantieji purkštuvai, kurie skirstomi į statinius, plaktukinius ir turbininius.
Naudojant statinius purkštuvus vienu metu laistoma visa teritorija. Paprastai jie naudojami nedidelių žemės plotų laistymui, kadangi purkštuvų srovės spindulys yra gana mažas (dažniausiai siekia 5 m). Statiniai purkštuvai itin geras pasirinkimas teritorijoms, turinčioms sudėtingą reljefą, kadangi jie turi keičiamas galvutes, kurios leidžia nustatyti ne tik išpurškiamo vandens kiekį, bet ir jo darbinį diametrą bei laistymo kampą.
Plaktukiniai purkštuvai turi specialų elementą, kuris priverčia purkštuvą judėti. Juos galima suskirstyti į dvi grupes: vidutinio ir tolimo veikimo. Pirmieji siekia 10–20 m, o tolimo veikimo gali laistyti didesnius nei 60 m plotus. Paprastai vidutinio veikimo plaktukiniai purkštuvai yra naudojami parkų, aikštelių ar didesnių sklypų laistymui. Tolimo veikimo purkštuvai yra puikus pasirinkimas ten, kur jų skaičius yra ribojamas, o drėkinamas plotas – itin didelis, pvz., golfo laukai, futbolo aikštynai ir t. t.
Turbininiai purkštuvai vertinami dėl tylaus darbo. Jie gali būti mažo, vidutinio ir tolimo veikimo. Atitinkamai purškiamo vandens diametras gali siekti nuo 5 iki 60 m. Mažo veikimo turbininiai purkštuvai paprastai naudojami nedidelių žemės sklypų laistymui, vidutinio veikimo – mažesnių parkų ar didesnių sklypų laistymui, tolimo veikimo purkštuvai – didelių plotų drėkinimui, pvz., parkams, sporto aikštynams ir t. t. Savo techniniais duomenimis turbininiai ir plaktukiniai purkštuvai beveik nesiskiria, tačiau, jei norite laistyti arti namų esančius objektus, geriau rinktis turbininius purkštuvus, kadangi dirbdami jie nesukelia triukšmo.
Alpinariumų, gėlynų bei dekoratyvinių želdinių laistymui paprastai naudojami mikropurkštuvai, kurių darbo metu yra sukuriamas dirbtinio rūko efektas. Itin dažnai mikropurkštuvai naudojami ir vaismedžių laistymui, be to, jie puikiai tinka šiltnamio drėkinimui.
Keli patarimai
Specialistai tvirtina, kad geriausias metas laistyti žolę – ankstyvas rytas. Jei žolę laistote vakare, drėgmė nespėja išgaruoti, todėl dirvožemyje kaupiasi vanduo, skatinantis bakterijų dauginimąsi. Be to, geriau laistyti retai ir didesnėmis dozėmis, kadangi taip bus palaistytas visas augalas. Laistydami mažesniu vandens kiekiu, sudrėkinsite tik viršutinę žolės šaknų dalį, o ne visą šaknų sistemą, todėl žolė taps silpna ir praras savo pirminę išvaizdą. Atkreipkite dėmesį ir į dirvožemį – molingoje teritorijoje auganti veja turėtų būti laistoma rečiau, tačiau didesniais vandens kiekiais (molingas dirvožemis gana gerai išlaiko drėgmę, todėl vanduo garuoja palyginus lėtai), o smėlingoje teritorijoje – šiek tiek dažniau, tačiau mažesnėmis dozėmis (smėlis nelaiko vandens, todėl šis greitai prasiskverbia į gilumą ir papildo gruntinio vandens atsargas).
Nuotrauka: flickr.com
