Straipsniai » Būstas » Kaip sumažinti šildymo kainas?
Nors atsakymu į šį klausimą turėtų užsiimti Lietuvos valdžios atstovai, pataikaujantys šilumos tiekėjams monopolininkams, tačiau žmonės, žiemos periodu vos išgalintys susimokėti už šildymą, savo jėgomis taip pat galėtų šį tą pakeisti. Nors įsuktą variklį ir sunku sustabdyti, tačiau išeitis arba šioks toks situacijos sprendimo būdas visuomet yra ir ramintis mintimi, jog visi moka vienodai nereikėtų. Juk jei mokame vienodai, tai dar nereiškia jog vienodai ir uždirbame. Juo labiau, kad kai kuriuose Lietuvos didžiųjų miestų rajonuose šilumos kainos viršija žmonių pajamas.
Iš šilumos vartotojų atsiliepimų yra akivaizdu, jog net ir dideli mokesčiai už šildymą neatspindi realios situacijos šildomose patalpose. Vienos jų yra perkaitinamos iki tokio lygio, jog žiemą gyventojai leidžia atidarytomis orlaidėmis ir langais. Kiti gi, mokėdami žvėriškas sumas, tenkinasi minimalia šiluma. O šilumos kainos 2012 metais Lietuvoje buvo aukščiausios, lyginant su kitomis Europos šalimis.
Tokios problemos didžiąja dalimi kyla dėl prastos gyvenamųjų namų būklės ir netinkamo šilumos tinklų reguliavimo. Taigi, pirmasis žingsnis, žengtas link šildymo sąlygų pagerinimo būtų šilumos tinklų renovacija ir tinkama jų priežiūra. Subalansuotas šilumos tinklų darbas galėtų sutaupyti iki 30-ies procentų išlaidų. Tačiau tai vėlgi ne visuomet tiesiogiai priklauso nuo vartotojų.
Gyvenamųjų namų renovacija taip pat galėtų būti papildoma priemonė mažinant šilumos kainas, tačiau tai, be abejo, reikalauja didelių investicijų, na o ne kiekvienas gyventojas sutiktų įsipareigoti periodiškai mokėti už atliktus renovacijos darbus.
Kitas žingsnis - galimybė centrinį šildymą pakeisti autonominiu. Tokia galimybė suteiktų žmonėms laisvę patiems pasirinkti šilumos tiekimo intensyvumą ir atsižvelgti į planuojamas skirti išlaidas. Žinoma, svarbu paminėti, jog tokia galimybė yra, tačiau vertinant pagal būtinų atlikti darbų imtį, akivaizdu, jog kažkam toks sprendimas neatrodo palankus. Atskiro buto atjungimas nuo centrinės šildymo sistemos reikalauja daug pastangų ir ne visuomet apsaugo gretimus namo butus nuo padidintų šilumos išlaidų. O tai skatina kaimynus nesutikti. Todėl sprendžiant šildymo problemas tokiu būdu, realiausia kažko pasiekti prie autonominio šildymo pereinant visam namui. Tačiau tai vėlgi reikalauja investicijų. Taigi, teoriškai viskas įmanoma, tačiau tikėtina, jog bus nuostolinga.
Šiuo metu yra svarstomos galimybės sukuriant tinkamas sąlygas biokuro panaudojimui centralizuoto šildymo sistemoje. Ir vien kalbėjimas apie tai jau yra šioks toks poslinkis. Teigiama, jog biokuras yra iki trijų kartų pigesnis, tad jo panaudojimas galėtų būti vienas iš kertinių pokyčių, atsiliepiančių paprasto gyventojo kišenei. Tačiau, nors šiuo metu ši kuro rūšis yra kur kas pigesnė, sunku prognozuoti jo kainą ateityje. Ekspertų teigimu, rinkoje gali nutikti visko, todėl aklai vaikytis šios idėjos nepatartina, mat vienintelė išeitis, kad ir koks kuras būtų pasirinktas šildymui - šilumos tiekėjų konkurencija. O šiuo metu Lietuvoje jos nėra.
Taigi, šilumos kainų mažinimo klausimas valdininkų rankose. Na o paprastiems mirtingiesiems lieka susitaikyti arba protestuoti. Pastarasis variantas taip pat abejotina ar ką nors pakeistų. Todėl belieka laukti. Vienintelė alternatyva šąlantiems - maksimalus šilumos išnaudojimas. Prieš keletą metų buvo pradėta eskaluoti šilumos taupymo tema. Šia tema rašė nemažai dienraščių, televizijos ekranuose taip pat galima buvo rasti patarimų. Tad reziumuojant galima būtų pasakyti, jog norint sutaupyti šilumą, reikėtų įdėti šiek tiek pastangų. Tačiau rezultatai anaiptol nepranoks lūkesčių ir kainų už šilumą nesumažins. Viso labo turėsite vos vos šiltesnį būstą, o mokėsite vis dar tą pačią sumą. Taigi, skamba pesimistiškai, bet kol kas realybė tokia.
