Straipsniai » Būstas » Iš kur atsiranda pelėsis ir kaip su juo kovoti?

Greičiausiai ne vienas esame susidūrę su sienas bjaurojančiais ir itin nemalonų kvapą skleidžiančiais pelėsiais. Tai parodo pamėlynavimas, pažaliavimas, taip pat sienų lupimasis ar juodi taškeliai ant lubų. Tai mikroskopiniai augalai: grybeliai, parazitai. Jų sporos, taip pat kaip ir žiedadulkės, yra pernešamos oru. Pelėsis yra linkęs formuotis kolonijomis drėgnose, šiltose ir nevėdinamose patalpose. Patekęs į tinkamas sąlygas pelėsis gali per kelias valandas sudygti ir išaugina naują koloniją. Jų būna skirtingų spalvų: alternaria ir aspergillus niger – juodi ar rudi, penicillium – mėlyni arba žali. Pelėsiai taip pat gali būti net ir geltonos ar raudonos spalvos. Šie grybeliai į aplinką išskiria gana nuodingų ir sveikatai pavojingų medžiagų. Kadangi jų sandara labai paprasta, pelėsiai gali augti ant bet kokios organinės medžiagos.

Iš kur atsiranda pelėsis

Pelėsis mikroskopinėmis sporomis plinta oru. Jis, patekęs ant drėgno paviršiaus, ima augti plonais siūlais. Geriausios sąlygos pelėsio atsiradimui bei jo plitimui yra tinkama temperatūra, santykinis oro drėgnumas virš 60 % ir prasta oro apykaita. Šis grybelis taip pat labai mėgsta purvą, todėl kuo būstas bus nešvaresnis tuo daugiau pelėsio jame bus. Pelėsis aktyviai dauginasi ant daugelio medžiagų: betono, gipso, medienos, plastmasės, gumos, įvairių audininių, linoleumo, dažytų paviršių, kilimų ir net knygų.

Daugeliui neretai kyla klausimas, iš kur atsiranda drėgmė, skatinanti plisti pelėsį. Ogi bene visų mus supančių medžiagų sudėtyje yra tam tikras drėgmės lygis. Juk namo fasaduose, pastatytuose iš akmens ir betono drėgmė formuojasi dėl kondensacijos, kuri nusėda ant sienų paviršių mažais lašeliais. Jis taip pat gali atsirasti ir šaltuoju metų laiku dėl nepakankamo namo sienų storio.

Taip pat kondensatas yra įprastas reiškinys ir vonios kambariuose, nes ten paviršius ima drėgti dėl oro temperatūrų skirtumo. Pelėsio augimui didelę įtaką daro ir lietaus vanduo, kadangi drėgmė gali nesunkiai prasiskverbti per sienų poras, įvairias skyles, įtrūkimus bei nehermetiškas pastatų siūles. Gruntiniai ir nuosėdiniai vandenys taip pat turi savybę įsigerti į namo cokolį bei sienas. Taigi, šiais atvejais pelėsio atsiradimas ant neapsaugotų medžiagų yra neišvengiamas.

Konstrukcinės drėgmės kartais būna naujose konstrukcijose. Ji gali kauptis dar statybinių medžiagų gamybos etape, taip pat ir pačios statybos metu. Drėgmės kaupimasis taip pat yra galimas ir dėl nesubalansuotos oro apykaitos. Dar viena iš drėgmės radimosi priežasčių yra vandens pratekėjimas iš aukščiau gyvenančių kaimynų, taip pat nuo stogo ar senų šildymo, vandentiekio bei kanalizacijos sistemų.

Labai dažnai dėl ypač mažo atstumo tarp baldų ir sienos pastarosios supelija. Juk tokiose vietose net ir smarkiai vėdinant patalpą patenka mažai šviežio oro. Todėl, jei tik turite galimybę, baldus statykite prie sienų palikdami 5–10 cm atstumą, kad ten galėtų cirkuliuoti oras. Taip pat rekomenduojama po dideliais paveikslais, kabančiais ant išorės sienų, priklijuoti šilumą izoliuojančią medžiagą.

Kaip kovoti su pelėsiu?

Jeigu savo namuose pastebėjote pelėsį, visų pirma būtina išsiaiškinti, kodėl jis atsirado. Jei žinosite atsiradimo priežastis, galėsite ne tik jį sunaikinti, bet ir užkirsti kelią šiam grybeliui rastis ateityje. Svarbu atsiminti, kad pelėsis jūsų namuose savaime be drėgmės negali atsirasti. Dažniausiai dėl didesnio už normalų drėgmės kiekio, pirmiausia pelėsis atsiranda vonios kambaryje. Taip pat puikias sąlygas jam sudaro plastikiniai langai ir prasta ventiliacija, kadangi dėl to patalpose kaupiasi drėgmė. Netgi įstrižas lietus, tekantis ant sienos, o ne žemyn lietvamzdžiais, gali sukelti skersinį sienos permirkimą ir paskatinti pelėsių atsiradimą.

Jei ant jūsų sienose įsikūrė didelis pelėsis, tuomet pripildykite kibirą viena dalimi gana švelnios valymo priemonės, įpilkite dešimt dalių baliklio ir dvidešimt dalių šilto vandens. Jeigu pelėsis nedidelis, sumaišykite vieną dalį baliklio su dešimt dalių šilto vandens. Pasigaminę tokius tirpalus užsimaukite gumines pirštines, užsidėkite apsauginę kaukę nuo dulkių, akių apsaugą. Tuomet pripildykite purškiklį vandens ir nupurkškite visas pelėsiu apimtas vietas – tai apsaugos nuo jo sporų pasklidimo ore. Atlikę šį darbą valymui skirtame tirpale pamirkykite šveitimo šepetį arba kempinėlę. Juo gerai nušveiskite visas pelėsio pažeistas vietas. Šepetį bei kempinę skalaukite kibire taip dažnai, kiek reikia. Po to su švariu vandeniu nuplaukite tirpalo likučius ir nusausinkite tas vietas rankšluosčius. Laikykite patalpą gerai vėdinama, kad ji natūraliai išdžiūtų.
Vis dėlto, kova su pelėsiniu labai dažnai yra pralaimima. Visiškai išnaikinti šį mikroorganizmą yra labai sudėtinga, kadangi jis būna apsigyvenęs labai giliai sienose. Neretai būna, kad nupurškus supelijusias sienas specialiomis priemonėmis ir netgi jas apšiltinus gipso kartono plokštėmis, po gerų pusės metų nemalonusis pelėsis vėl ims daugintis ir skleisti gana nemalonų kvapą.

Pelėsio įtaka žmonėms

Gana ilgai buvo manoma, kad pelėsis žmogui nėra kenksmingas. Šiuo metu jau yra nustatyta, kad vienos pelėsių rūšys gali sukelti alergiją, kitos – plaučių ligas, bronchitą, astmą, migreną ir kt.

Žmogaus organizmui ne patys grybeliai yra pavojingi, o toksinai, kurie išsiskiria jiems augant. Toksinai kenkia ne tik žmogaus imuninei sistemai, bet taip pat ir nervų bei smegenų ląstelėms. Jeigu organizme tokių pavojingų mikroorganizmų koncentracija tampa itin didelė, tada ir pati artimiausia gyvenamoji namų aplinka gali tapti labai sunkių ligų priežastimi. Kai kurios pelėsio rūšys žmogui gali sukelti organizmo intoksikaciją, diatezę, alergiją, kuri perauga į bronchinę astmą, bronchitą, migreną, širdies ir kraujagyslių pažeidimus, mikotoksikozę, pneumoniją, pienligę, dermatitą, egzemą, stomatitą, kriptokokinį meningitą ir net labai pavojingas onkologines ligas. Pelėsiai žmonėms, kurių imunitetas yra sumažėjęs, gali netgi pažeisti vidaus organus.

Visos šios išvardytos ligos yra lėtinės ir ilgai bei sunkiai gydomos. Kartais jos gali baigtis net mirtimi. Taigi, kaip radiacija ar sunkieji metalai nematomai veikia žmogaus organizmą, taip ir pelėsiai sukelia sunkias ligas, gadina jūsų sveikatą ir namus.

Nuotrauka: flickr.com