Straipsniai » Būstas » Buto užliejimas – itin dažnai pasitaikanti problema
Greičiausiai sunkiai rastume tokių, kurie nesusidūrė su problemomis, kai jie užliejo kaimynų butą arba kai patys buvo užlieti. Visų pirma užliejimas pasireiškia drėgnomis buto lubomis bei sienomis ir visur sklindančiu drėgmės kvapu. Po šio nemalonaus incidento kiekvienas, kuris buvo apdraudęs savo nekilnojamą turtą, susiduria su sunkumais mėginant gauti kompensaciją iš savo draudimo bendrovės. Galų gale, buto užliejimas reiškia dideles pinigines išlaidas, susijusias su žalos ar buto remontu.
Būsto draudimo ekspertai teigia, kad užliejimų butuose pasitaiko vis daugiau. Ir visai nesvarbu, ar jūs gyvenate senos statybos ar naujame name, užliejimų dažnumas yra vienodas. Kiekvieną dieną vien apdraustuose Lietuvos butuose įvyksta bent po aštuonis užliejimus, o laikui bėgant jų tik daugės. Per praėjusius metus jų padaugėjo dvigubai. Anot su tuo susiduriančių draudikų, užpylimo metu vidutinė žala, padaryta vienam butui yra apie tūkstantis litų. Neretai nutinka ir taip, kad nukenčia ne vienas žemiau esantis butas. Tokiais atvejais nuostoliai būna gerokai didesni ir gali siekti dešimtis tūkstančių litų. Paradoksalu, bet nepaisant to, kad būsto užliejimas – tai dažniausiai pasitaikanti nelaimė mūsų šalies daugiabučiuose, vis dėlto savo namų draudimu net dvigubai dažniau rūpinasi nuosavų namų, o ne daugiabučių šeimininkai.
Galima išvardinti ne viena priežastį, kodėl butai būna užliejami. Bene pati dažniausia priežastis yra sutrūkusios vandens maišytuvo žarnelės. Po ilgo naudojimo jos ima trūkinėti, todėl tokias gumines žarneles, kurios nuo senumo neretai būna užkietėjusios, meistrai rekomenduoja keisti į naujus metalinius chromuotus nedidelius vamzdelius. Ši nedidelė investicija tikrai jus apsaugotų nuo kaimynų užpylimų bei avarijų. Dar vienas dažnas vandentiekio avarijos šaltinis, padarantis daugiausia nuostolių daugiabučių namų gyventojams bei jų kaimynams – tai radiatoriai bei jų jungtys, taip pat trūkę vandentiekio arba kanalizacijos vamzdžiai, be priežiūros paliktų indaplovių, skalbimo mašinų ar vandens šildymo katilų gedimai. Skalbyklių, indaplovių, kriauklių, unitazų prijungimo žarneles rekomenduojama reguliariai keisti, kadangi jos nusidėvi. Vis dėlto apklausos parodo, kad mūsų šalies gyventojai nėra linkę profilaktiškai rūpintis savo santechnikos įranga. Taigi, butų užpilimo priežastys yra labai įvairios: nuo paprasčiausio buto savininko užmaršumo iki taupumo ar tingumo, o nuostoliai laiku nepadarius reikalingų darbų gali būti skaičiuojami ne vienu tūkstančiu litų.
Pastebėta, kad užpylimų daugiausia būna baigiantis ar prasidedant šildymo sezonui. Pradėjus šildyti metalas ima plėstis, o baigus – susitraukia. Taigi, per susukamas vamzdžių dalis nesunkiai pralaša vanduo. Jei šis lašėjimas bus pastebėtas laiku, tai greičiausiai pakaks tik nedidelio paveržimo ir problema bus išspręstą, tačiau jei lašėjimo nepamatysite pasekmės gali būti gerokai liūdnesnės. Prieš prasidedant šildymo sezonui visiems daugiabučių namų gyventojams rekomenduojama pasikviesti specialistą, kad šis patikrintų visų šildymo sistemų būklę. Tai padės ne tiks išvengti užliejimo, bet ir gaisrų.
Atėjus atostogų laikui žmonės ilgesniam laikui palieka namus ir išsiruošia pailsėti į šiltuosius kraštus. O iš ten, įvykus nelaimei namuose, greitai sugrįžti neįmanoma. Taigi, prieš išvykstant būtina butą tinkamai paruošti: reikėtų įvertinti, ar jūsų namai nepakenks kaimynams, pvz., ar tvarkingi čiaupai, vamzdžiai, pagalvoti apie tai, kas bus jei jūsų būtą užlies kaimynai ir pan. Ilgesniam laikui išvykstant atostogauti reikėtų kaimynams palikti savo arba artimųjų, kurie turi namų raktus, kontaktinius duomenis, kad įvykus bėdai būtų galima greičiau identifikuoti ir pašalinti žalą.
Užliejimo metu visi jūsų namams padaryti nuostoliai bus kompensuoti tik tuo atveju jeigu butas ar namas kartu su jame esančiais daiktais yra apdraustas. Tiems, kurie apliejo kaimynus draudimas visą padarytą žalą atlygins tik tuo atveju, jei bus apdrausta civilinė atsakomybė. Kitu atveju kaimynams nuostolius atlyginti teks iš savų pinigų. Šiuo atveju kaimynams reikėtų pranešti registruotos bylos numerį, taip pat informuoti juos, kad turėtų kreiptis į draudimo bendrovę, apdraudusią civilinę atsakomybę. Svarbu, kad kaimynai netvarkytų sugadinto turto tol, kol jį apžiūrės draudėjas ir užfiksuos visa tai, kas sugadinta per įvykį.
Nuotrauka:flickr.com
