Straipsniai » Ekologija » Durpės: galimybės ir iššūkiai Lietuvoje
Durpėmis vadinama organinė uoliena, susidaranti iš pelkių augalijos liekanų – kerpių, meldų, kiminų ir kitų augalų. Durpės formuojasi tūkstančius metų. Mokslininkai paskaičiavo, kad per metus pelkėse ar raistuose susidaro vos 1 milimetro storio durpių sluoksnis.
Gamtos turto eksploatacija
Durpės išgaunamos nusausinus pelkynus. Jos iškasamos ir perdirbamos cheminiu arba mechaniniu būdu. Lietuvoje aptinkama 40 šių uolienų rūšių. Pramoninių telkinių plotas, skirtas durpių gavybai, sudaro 2,2% (2010 metų duomenys) visų durpynų. Apskritai, naudotas, naudojamas arba numatytas naudoti durpynų plotas Lietuvoje sudaro 7,3% visų durpynų (2010 metų duomenys).
Jei skaičiuotumėme ekologinius kaštus, atsirandančius dėl ekonominės veiklos vykdymo viename hektare, durpių gavyba daro santykinai didžiausią žalą aplinkai. Ekologiniai kaštai durpių gavybos teritorijose dėl didelio šiltnamio dujų išmetimo sudaro maždaug 500€/ha. O jei dar skaičiuotumėme didelio mąsto neigiamą poveikį bioįvairovei, pridėtume vandens nuotėkio pokyčių pasekmes ir kitus ekologinius aspektus, kuriuo pinigais sunkiai pamatuojami?
Tuo tarpu durpės kaina Lietuvoje nuolat kinta. Ji kyla, kai dėl prastų oro sąlygų durpių nesusidaro užtektinai. Durpės kaina krenta, kai po sausos, karštos vasaros susikaupia daug durpių. Taigi, akivaizdu, kad kaina ir jos pokyčiai daugiausiai priklauso nuo oro sąlygų.
Durpių substratai
Lietuvoje didžiausi durpių kiekiai, t.y. 3,1 m³ durpės per metus (pagal 2005-2008 metų duomenis), kasami auginimo substratų gamybai. Durpių substratai – tai dirbtinai paruošti mišiniai augalams, sudaryti iš 4 svarbiausių medžiagų: mineralinių ir organinių medžiagų, dirvožemio, vandens.
Pagrindinis reikalavimas substratams, kuriam pirmenybę turėtų teikti reiklus pirkėjas, yra atitinkamas rūgštingumas bei optimalus maisto medžiagų kiekis. Substrato rūgštingumas lemia kokius augalus sėsime dirvoje. Jie skirti daržovių, augalų, grybų augintojams, gėlininkams bei sodininkams.
Substratų gamintojai savo klientams gali pasiūlyti ne tik įvairaus rūgštingumo, bet ir norimo skaidymo lygio mišinių – gabalinių ar trupininių. Išskirtiniai durpių substratai išgaunami durpes maišant tarpusavyje.
Substrato kokybė priklauso nuo pačios durpės. Natūralios organinės uolienos yra paprasčiausiai per rūgščios, todėl augalams daiginti naudojami durpių mišiniai. Jie gaminami maišant kompleksines trąšas ir kitus mikroelementus tarpusavyje. Į šį mišinį papildomai dedama medžiagų, gerinančių vandens absorbciją, neleidžiančių jam išgaruoti. Lyginant su įprastu dirvožemiu, durpių substratas yra veiksmingesnis, nes geriau išlaiko drėgmę, yra purus, poringas, lengvas. Tai itin palankios sąlygos augalams leisti šaknis.
Durpės kurui: geriau nereikia
Lietuvoje, nuo senų laikų durpės buvo naudojamos kurui. Kai XIX a. pradžioje, vietose, kur stigo miškų, žmonės įsigudrino kasti durpes ir naudoti jas šildymui. Nors didelė dalis durpės kasama kurui, tačiau toks šių organinių uolienų naudojimas, atsižvelgiant į ekologinius ir ekonominius veiksnius, nepateisinamas.
Durpė yra neatsinaujinantis energijos šaltinis. Jos energetinis efektyvumas yra gerokai mažesnis nei anglies, dujų ar naftos produktų. Nors durpė ir yra labai degi medžiaga, degimo metu išmetami dideli CO2 kiekiai, kurie ženkliai didesni nei deginant gamtines dujas ar net dyzeliną, akmens anglį.
Gydymas durpėmis
Labiausiai pateisinamas durpių panaudojimo būdas – gydymas. Durpes galima panaudoti purvo vonioms ar aktyvuotos anglies gamybai. Iki šiol šiems tikslams sunaudojami minimalūs kiekiai durpės. Lyginant su kitomis, tai ekologiškiausia ir ekonomiškiausia alternatyva, nes šiuo atveju poveikis aplinkai minimalus, o produkto panaudojimas sukuria didelę pridėtinę vertę.
Medicinoje naudojamas durpių purvas turi daug gydomųjų savybių. Amino rūgštys, celiuliozė, mikroelementai ir įvairūs jonai, esantys durpėse, gali būti efektingi kovoje su lėtiniu artritu, raumenų ar raiščių pažeidimais, nervų sistemos, odos, lytinių organų ligomis.
Iš tamsių susiskaidžiusių durpių gaminama aktyvuota anglis naudojama skysčių, dujų, brangiųjų metalų filtravimui nuo teršalų. Ji taip pat naudojama vandens ir vaistų pramonėje. Esant įvairaus sunkumo apsinuodijimui, aktyviąją anglį naudojame pirmiausiai. Manoma, kad ji geba kovoti su nuodais, kurie sukelia apsinuodijimus.
Reikalingi paminklai ar jų suprojektavimas pagal individualius poreikius? Svedasu Paminklai Jūsų paslaugoms. Info. apie jų veiklą rasite čia.
