Straipsniai » Ekologija » Vandens filtrai – ar tikrai jie reikalingi mieste?
Jau keletą metų Lietuvoje aktyviai nagrinėjamas ekologiškas gyvenimo būdas, renkantis įvairias mitybos ir sveikos gyvensenos alternatyvas. Švarus geriamasis vanduo - taip pat opi tema, grindžiama tuo, jog žmogaus organizmą sudaro apie 68-70 procentų vandens. O optimali suvartojamo vandens norma žmogui nuo 1,5 iki 3 litrų per dieną. Taipogi, turint omenyje, jog maisto gamyboje taip pat naudojamas vanduo, jis tampa kone aukso vertės, kuomet pradedama kalbėti apie jo tinkamumą žmogaus organizmui.
Tiek internetu, tiek kitais informaciniais kanalais sklinda įvairios nuomonės apie geriamojo vandens kokybę ir galimybes ją keisti. Ir nors vandens filtrai visuomenėje nėra naujasis „mados šauksmas“, tačiau vis dar aktyviai veikia įmonės, siūlančios įvairių tipų vandens filtrus Lietuvos gyventojams. Taip pat nemažai įmonių naudojasi jau gal kiek atgyvenusia prekybine sistema, kuomet pardavimų vadybininkai asmeniškai pasiekia potencialių pirkėjų namus ir tikrina vandenį konkrečiuose butuose. Ir iš tiesų visa tai gali „veikti“, tačiau kyla klausimas, kaip atsirinkti kada jums pateikiama teisinga informacija, o kada dumiamos akys..?
Taigi, visų pirma, ko gero akivaizdu, jog savo įvaizdį puoselėjančios firmos nesiims pigių triukų, siekdamos išgauti kuo daugiau naudos iš miestų gyventojų. Paprastai viskas vyksta atvirkštine tvarka - gyventojai patys nusprendžia ar jiems reikalingi vandens filtrai ir į kokią įmonę kreiptis bei kokio tipo filtrus užsisakyti. Žinoma, visuomet parankiau pasitarti su specialistais, tačiau jų siūlymai neturėtų „perlenkti lazdos“.
Vandens filtrų atsiradimo pradžioje niekas neabejojo kompetencijos nestokojančių prekybininkų teisumu. Tačiau ilgainiui abejotinų gamintojų filtrai nuvylė nemažai pirkėjų ir filtrų paklausa gerokai krito. Dar viena šio reiškinio priežastimi tapo tai, jog pasipylė žinios, kad miestų vandentiekiais tekantis vanduo pilnai tinkamas tiesioginiam vartojimui. Tačiau niekas aiškiai nepagrindė savo nuomonės ir neišaiškino situacijos. Žinoma, ko gero tai pakankamai įprasta, nes kiekviena pusė visuomet turi savo palaikančiuosius ir skeptikus. Tačiau, šiek tiek plačiau išaiškinant šią temą, reikėtų pateikti tiek vienos, tiek kitos pusės argumentus.
Taigi, vandens filtrus parduodantys prekybininkai dažnai argumentus pateikia jau pačiuose gyventojų namuose. Paimami vandens mėginiai, atliekami eksperimentai ir gyventojams pateikiamas rezultatas. Dažniausiai toks vanduo tebūna "ištiriamas" elektrolizės būdu, o tai, kaip žinia - susijungusių cheminių dalelių atidalinimas. Todėl natūralu, kad cheminės dalelės atsiskiria ir taip gaunamas drumzlino vandens efektas. Juolab, neretai tokius eksperimentus atliekantys specialistai turi menką supratimą apie pati elektrolizės procesą. Tad tvirtinti, jog tokio eksperimento užtenka įrodyti vandens užterštumui, mažų mažiausiai neteisinga, tačiau tuo pačiu tai nereiškia, jog iš dalies tai nėra teisinga.
Oponentai teigia, jog vandens užterštumą įvertinti galima tik specialių tyrimų laboratorijose dėka ir jog nuosėdos, mikroelementai vandenyje, paveiktame elektrolizės, ne visuomet yra kenksmingi žmogaus organizmui. Kai kurie iš jų, pvz. magnis, geležis ir kiti - atvirkščiai, būtini. Taip pat teiginį, jog miestuose vandens filtrai nereikalingi ar reikalingi tik išskirtiniais atvejais patvirtina tai, jog pagal nustatytą tvarką, vandens, tekančio vandentiekiais higienos normos turi atitikti griežtus reikalavimus, todėl abejotina, kad miestų vanduo gali būti kenksmingas.
Filtrai miestuose tiekiamam vandeniui gali būti statomi kiek kitais tikslais. Pavyzdžiui, norint apsaugoti buitinę techniką, rekomenduojama naudoti minkštą vandenį. Taigi, tokiais atvejais reikėtų rinktis vandenį minkštinančius filtrus. Tačiau toks vanduo nėra tinkamas vartojimui. Todėl prieš apsisprendžiant įsigyti vandens filtrus reikėtų įvertinti visus „už“ ir „prieš“, prieš tai vandens tyrimus atlikus savo, o ne prekybos agentų iniciatyva.
Kitose vietovėse, žinoma, vandens filtrai gali būti reikalingi, tačiau vėlgi priklausomai nuo atsakymų, gautų iš laboratorijų.
